Bobų vasara – vorų ir voratinklių metas

Bobų vasara – vorų ir voratinklių metas

Kai ruduo jau primena apie save vėsesniais rytais, trumpesnėmis dienomis ir besikeičiančiomis medžių spalvomis, gamta kartais padovanoja kelias šiltesnes, saulėtas dienas. Šis rudeninis atšilimas vadinamas bobų vasara. Įprastai ji pasitaiko rugsėjo pabaigoje ar spalį, tačiau jos laikas ir trukmė kasmet gali skirtis.

Bobų vasara turi ne vieną pavadinimo kilmės aiškinimą. Viena iš įdomesnių versijų sieja šį laikotarpį ne su žmonėmis, o su vorais. Teigiama, kad seniau kai kur liaudyje dideli vorai buvo vadinami bobais. Būtent šiltomis ir sausomis rudens dienomis pievose, laukymėse ir miškuose ypač išryškėja jų veiklos pėdsakai – ore sklandančios voratinklių gijos ir ant augalų nusėdę tinklai.

Voratinkliai – ne vien rudens puošmena

Bobų vasaros metu vaikštant po pievą ar mišką nesunku pajusti voratinklį, prilipusį prie veido, arba pamatyti tarp žolių, krūmų ir medžių šakų ištemptus tinklus. Ankstyvą rytą juos ypač lengva pastebėti, nes ant gijų susikaupusi rasa išryškina net pačius ploniausius siūlus.

Voratinklis vorui gali būti ir gaudyklė, ir slėptuvė, ir gyvenamoji vieta. Vorai išskiria skirtingų savybių gijas – vienos yra sausos ir tvirtos, kitos lipnios, jų storis taip pat gali skirtis. Todėl viename tinkle galime rasti skirtingos paskirties gijų.

Skirtingos vorų rūšys tinklus pina savaip. Vieni audžia mums gerai pažįstamus taisyklingus gaudomuosius tinklus, kiti tarp žolių ar krūmų sukuria plokščius, kiek išgaubtus tinklus, primenančius mažus hamakus. Virš jų gali būti ištemptos beveik nematomos gijos. Į jas atsitrenkęs skraidantis vabzdys nukrenta į žemiau esančią tankesnę tinklo dalį ir ten įsipainioja.

Voratinklis gali tapti ir keliu

Rudenį pastebimos ant žolių ar krūmų besiplaikstančios ilgos voratinklių gijos susijusios ir su jaunų vorų kelionėmis. Maži voriukai užlipa ant augalo, išleidžia plonų gijų pluoštą ir, vėjui jį pagavus, gali būti nunešami į kitą vietą. Šis vorų keliavimo būdas vadinamas orlaivyste. Taip jie pasiekia naujas teritorijas ir gali įsikurti tinkamesnėse buveinėse.

Todėl bobų vasaros voratinkliai – ne tik gražus rudens reiškinys. Jie pasakoja apie vorų gyvenimą, jų medžioklę, slėptuves ir keliones.

Kitą kartą, kai eidami per pievą pajusite ant veido lengvai prilipusią voratinklio giją, neskubėkite jos nuplėšti. Galbūt ką tik susidūrėte su vienu iš mažųjų bobų vasaros keliautojų.