Bitinė sprigė – graži, bet invazinė
Bitinė sprigė – aukštas, stambiais ryškiais žiedais augalas, vasarą išsiskiriantis iš kitų drėgnų buveinių augalų. Tačiau jos grožis slepia problemą – tai Lietuvoje invazinė rūšis, galinti greitai plisti ir pakeisti vietinių augalų bendrijas.
Bitinė sprigė gali užaugti iki 2 metrų aukščio. Jos stiebas storas, sultingas, rausvas, ties bambliais sustorėjęs. Žiedai stambūs, netaisyklingi, susitelkę grupelėmis lapų pažastyse. Augalas žydi nuo birželio pabaigos iki pirmųjų šalnų.
Ši rūšis kilusi iš Pakistano, Nepalo ir Himalajų regiono. Europoje ji pradėta auginti kaip dekoratyvinis augalas, o Lietuvoje dabar aptinkama įvairiose drėgnose buveinėse – upių ir ežerų pakrantėse, šlapiuose miškuose, pamiškėse, drėgnose pievose, pelkių pakraščiuose, grioviuose ir žmogaus pakeistose teritorijose.
Ypač tankius sąžalynus bitinė sprigė sudaro upių pakrantėse, aukštaūgių žolių bendrijose, juodalksnynuose ir miškų kirtavietėse. Įsitvirtinusi ji gali sudaryti didelius sąžalynus ir nustelbti vietinius augalus.
Kaip ji plinta?
Bitinė sprigė turi veiksmingą sėklų platinimo būdą. Subrendusios sėklos išsvaidomos kelių metrų atstumu nuo motininio augalo. Jei jos patenka į vandens telkinį, gali būti nuneštos pasroviui ir taip pasiekti naujas augavietes.
Problemą didina ir gausus žydėjimas. Bitinės sprigės žiedai privilioja daug vabzdžių apdulkintojų, todėl tankiuose jos sąžalynuose vietiniai augalai gali sulaukti mažiau lankytojų ir būti prasčiau apdulkinami.
Ką svarbu žinoti ją šalinant?
Bitinę sprigę svarbu šalinti dar prieš subrandinant sėklas. Tačiau vien nupjauti ar išrauti augalą nepakanka – drėgnoje vietoje palikti stiebai gali išleisti šaknis ir prigyti. Todėl pašalintus stiebus reikėtų išnešti iš augavietės ir tinkamai sutvarkyti, pavyzdžiui, panaudoti kompostui.
Atpažinti invazines rūšis svarbu ne tik dėl to, kad žinotume jų pavadinimus. Kuo anksčiau pastebime jų plitimą ir imamės tinkamų veiksmų, tuo lengviau apsaugoti vietinių augalų bendrijas.
Bitinė sprigė gali būti graži sodo gėlė, tačiau natūraliose buveinėse jos vieta – nepageidaujama.
