Geltonžiedė invazija

Ilgai priešinęsi prabangiais žiedynais pasipuošusių kanadinių ir didžiųjų rykštenių invazijai, Aukštaitijos saugomos teritorijos pasiduoda. Atsiranda vis daugiau geltonuojančių plotų, tad, tikėtina, kad kitąmet šie invaziniai augalai užims dar didesnes teritorijas, sunaikindami mūsiškius augalus.

Dabar į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą įrašytos dvi rykštenių rūšys: kanadinė ir didžioji (vėlyvoji) rykštenės. Šie augalai ne tik aukšti, bet ir intensyviai auga, tad ten, kuri jie įsikuria, ne tik nyksta natūralios vietinių augalų buveinės, bet ir mažėja vietinių gyvūnų rūšių. Šiuodvi rykštenės dabar laikomos antrais pagal invazyvumą augalais po Sosnovskio barščio. Tiesą sakant, Aukštaitijoje Sosnovskio barštis – mažesnė problema, nei invazinės rykštenės. Jos čia net nugali invazinius lubinus.

Europoje didžioji rykštenė pradėta auginti XVIII a., o gamtoje Lietuvoje aptikta 1977 m., o kanadinė rykštenė – 1983 metais. Per keturiasdešimt metų jos paplito tiek, kad ėmė grasinti vietiniams augalams.

„Neretai žmonės invazines rykštenes augina darželiuose, manydami, kad nieko blogo neatsitiks, – sako Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistė botanikė Renata Ulinskienė. – Deja, šie augalai geba toli paskleisti sėklas“.

Ypač didelius sąžalynus invazinės rykštenės sudaro apleistuose žemės ūkio plotuose, miškų pakraščiuose, pakelėse, mat, vienas kanadinės rykštenės ūglis gali subrandinti net 10–20 tūkst. sėklų! Be to, šiuos augalus sunaikinti nėra lengva – jie suformuoja tankius kerus, be to, yra nereiklūs dirvožemiui ir saulei.

Dabar invazines rykštenių rūšis ir jų veisles auginti, dauginti, parduoti ar mainyti, persodinti griežtai draudžiama. Tai numato Laukinių augalų ir grybų įstatymo ir Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos aprašo nuostatos. Už invazinių rūšių auginimą, dauginimą, mainymą Administracinių nusižengimų kodekso 3042 straipsnyje numatytos baudos nuo 200 iki 400 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 600 eurų. Už invazinių rūšių pateikimą rinkai ar tyčinį paleidimą į aplinką gresia 300–500 eurų, juridinių asmenų vadovams, kitiems atsakingiems asmenims – 800–1500 eurų baudos.

Tad geriau naikinkite rykštenių sąžalynus – nupjaukite, pavienius augalus galite iškasti, sąžalynus – naikinti herbicidais. Nuvytusius augalus, kad neplistų sėklos, reikia kompostuoti, vežti į žaliąsias atliekų aikšteles arba sudeginti. R. Ulinskienė sako, kad nereikia šių gražuolių ir skinti puokštėms, mat taip galima paskleisti sėklas. Ypač blogai, kai žiedynai džiovinami žiemos puokštėms.

Aušrinės Šėmienės nuotrauka