Tirpstantis sniegas keičia mūsų aplinką

Tirpstantis sniegas keičia mūsų aplinką

Atėjus ankstyvam pavasariui, sniego mažėja pamažu ir sukuria nevienodai besikeičiančią aplinką. Tirpstantis sniegas aplink medžių kamienus sukuria tarsi plikos žemės žiedus, krentančius į akis, kai viską dar ne taip seniai dengė baltas sniego sluoksnis. O kur buvo sniego kalnai, tirpstantis sniegas sukuria laikinas skulptūras mūsų artimiausioje aplinkoje prie pasivaikščiojimo takų. 

Vertikalūs medžių kamienai yra tamsūs, todėl jie sugeria daugiau saulės spindulių ir greičiau įšyla nei sniegu padengtas žemės paviršius. Sukauptą šilumą kamienai spinduliuoja į aplinką, todėl sniegas aplink juos pradeda tirpti greičiau. Net ir debesuotomis dienomis medžių kamienai dažnai būna šiek tiek šiltesni nei sniegas  – medžius supantis oras yra šiltesnis nei sniego paviršius.

Sniego tirpimą spartina ir kiti veiksniai. Po medžiais, ypač po tankiomis jaunų eglių šakomis, sniego paprastai susikaupia mažiau nei atvirose vietose. Prie kamienų kaupiasi žievės gabalėliai, lapai ir šakelės. Jos patamsina paviršių ir sumažina vadinamąjį sniego atspindžio (albedo) efektą, todėl šios ant žemės gulinčios liekanos sugeria daugiau šilumos ir greičiau tirpina sniegą aplinkui. Be to, nuo šakų tirpstantis sniegas vandens srovele nuteka kamienu žemyn ir taip pat padeda tirpdyti sniegą prie medžio.

Kai sniego plotas pradeda mažėti, vis daugiau saulės energijos sugeria tamsesni paviršiai. Sugerta energija virsta šiluma ir dar labiau skatina sniego tirpimą. Taip pavasarį nevienodai mažėja sniego ant žemės.

Samanos renkasi apsigyventi ant medžių kamienų

Atidžiau pažvelgus į medžių kamienus galima pastebėti dar vieną įdomų reiškinį – ant jų augančias samanas. Tai maži paprasčiausios sandaros augalai. Samanos neturi tikrų šaknų – prie paviršių jos prisitvirtina smulkiomis siūliškos formos ataugomis, vadinamomis rizoidais, o vandenį ir maistines medžiagas sugeria visu augalo paviršiumi iš supančios aplinkos.

Šie augalai pasižymi ypatingu atsparumu. Jų drėgmės kiekis tiesiogiai priklauso nuo aplinkos sąlygų. Sausros metu samanos gali visiškai išdžiūti ir tarsi „užmigti“ – visi gyvybiniai procesai sustoja. Tačiau vos tik atsiradus drėgmei jos greitai atgyja ir vėl pradeda gyvuoti.

Manoma, kad labai seniai, besivystant gyvybės formoms, samanos buvo vandens augalai, tačiau per ilgą evoliucijos laikotarpį jos prisitaikė gyventi sausumoje. Vis dėlto vanduo joms išlieka labai svarbus: dauginimosi metu vyriškosios lytinės ląstelės vandens lašeliais juda augalo paviršiumi link moteriškųjų ir jas apvaisina. Tai požymis, kad vanduo kadaise dauginimosi procesui buvo labai svarbus.

Kodėl samanos dažniau auga šiaurinėje kamieno pusėje?

Miške ar parke dažnai galima pastebėti, kad samanos tankiau dengia vieną medžio pusę. Dažniausiai tai yra šiaurinė kamieno pusė. Ji gauna mažiau tiesioginių saulės spindulių, todėl ten ilgiau išsilaiko drėgmė – būtent tokios sąlygos samanoms yra palankiausios.

Samanų gausumui įtakos turi ir medžių žievės savybės. Vienų medžių žievė lygi, kitų – šiurkšti, grublėta, su plyšeliais. Ant grublėtos žievės lengviau kaupiasi įvairios organinės dalelės ir drėgmė, todėl ji sudaro tinkamesnę terpę samanoms įsitvirtinti. Kai kurios samanų rūšys ypač mėgsta augti ant brandžių lapuočių, pavyzdžiui, klevų, liepų, uosių ar guobų kamienų.

Samanų svarba gamtai

Nors samanos yra nedideli augalai, jų reikšmė ekosistemoms reikšminga. Jos sulaiko drėgmę, prisideda prie dirvožemio formavimosi, pamažu ardo uolienas ir sudaro palankias sąlygas kitiems organizmams slėptis ir įsikurti. Kai kurios samanos, pavyzdžiui, kiminai, per tūkstantmečius sukaupė storus durpių klodus.

Samanos taip pat didina biologinę įvairovę – jų sąžalynuose gyvena daugybė smulkių bestuburių, o ant samanų augančios mikroorganizmų bendrijos tampa svarbia miško gyvybės dalimi.


Pavasarį miškingoje aplinkoje verta sustoti ir įsižiūrėti į atrodytų paprastus reiškinius – tirpstantį sniegą ar ant kamienų žaliuojančias samanas. Šie maži gamtos procesai atskleidžia sudėtingus miško gyvenimo ryšius ir primena, kaip nuolat kinta ir atsinaujina mus supanti gamta.