Kokie vandens paukščiai žiemoja Anykščių regioniniame parke?

Tai Lietuvos ornitologų draugijos iniciatyva, o šios apskaitos visoje Lietuvos teritorijoje vykdomos nuo 2010 m., kurių metu šalia vandens paukščių skaičiuojamos ir kitos sparnuočių rūšys, kurių gyvenimas susijęs su vandeniu (tai garniai, tulžiai, jūriniai ereliai ir kt.).

Kodėl skaičiuojame sparnuočius žiemą? Žiemojančių vandens paukščių apskaitos gali suteikti daug įdomios informacijos apie šiuo metu šalyje žiemojančius paukščius (kokios rūšys aptinkamos, kokia jų gausa), o taip pat suteikia mums visiems puikią progą pabūti gamtoje žiemą ir pažinti būtent Lietuvoje žiemojančius vandens paukščius.

Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos darbuotojai taip pat prisidėjo prie šios Lietuvos ornitologų draugijos iniciatyvos ir šiemet sausio 12 d. žiemojančius vandens paukščius skaičiavo 2 Anykščių regioninio parko vietose: prie Šventosios upės užtvankos ties Anykščiais bei prie Šventosios upės užtvankos ties Kavarsku.

Iš viso suskaičiuoti 628 žiemojantys vandens paukščiai, iš kurių didžiausią dalį sudarė didžiosios antys (617 individų), jų aptikome abiejose stebėjimo vietose. Šventosios upėje ties Kavarsko užtvanka matėme didžiausią paukščių rūšinę įvairovę: ne tik didžiąsias antis (Anas platyrhynchos), bet ir 2 gulbes nebyles (Cygnus olor), 6 didžiuosius dančiasnapius (Mergus merganser) ir 1 pilkąjį garnį (Ardea cinerea).

Stebėdami paukščius ir jus supažindindami su jų rūšine įvairove, norime atkreipti dėmesį, kad vandens paukščių maitinti nereikia! Bet jeigu niekaip negalite atsispirti šiai pagundai, tai bent lesinkite juos grūdais, daržovėmis (kad būtų kuo panašiau į tai, ką paukščiai gali susirasti natūralioje gamtoje) ir jokiu būdu neneškite duonos gaminių, kurie paukščiams yra tikras nuodas.

Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos

 

Biologinės įvairovės skyriaus vyriausioji specialistė Diana Martinavičiūtė